| Poezija |
Tavo glėbyje paskęst...>
Lauke jau temsta,
aplinkui daros jau baugu.
Kaip noriu as dabar,
Tavam glėby užmikt.
Tačiau..
Einu, man šalta,
Apkabink, prašau.
Spaudžiu mažas rankutes
Prie savo širdies,
Man šalta.
Kaip baisu vienai būt tamsoje,
Joje aš skęstu,
Gelbėk, aš maldauju.
O kaip gerai man būtu
Tavo glėbyje ištirpt,
Tačiau dabar tai neįmanoma,
Deja.
Jaučiu aš savomis kojomis
Kiekvienąstiklo šukelę,
Einu per lauką sklidiną stiklų.
Man skauda,
Braižo kojas, Piešia gilius randus.
Padėk! Prašau!
Aš balu,
Jaučiu jau netoli tave.
Aš ateinu tik tam,
Kad tavo glėbyje numirt.
Štai ir tu,
Jau tuoj tave paliesiu,
Būsime kartu..
Ne!
Krentu!
Padėk!
Nespėjau.
Tik norėjau pasakyt,
Kad dėl tavo rankų,
Mirt aš pasiryžau...
|
| | | | | | | |
| Recenzijos |  Margas | 17 Gegužė 2008 08:00 | Gan spalvingai aprašytas ar tai apgalvojamas poelgis ar tai buves.
Matyt priejote toki tarpsny kaip vienpusė meilė. Tai laikina:) tikiuosi.
Sekmes
| Savininko atsakymas: |
| Meile?;D Pas mane tokios nerasta.. Net nezinau ka reiskia.;D Eilerasciai pas mane gimsta kai liudziu.. |
| | brunetas | 17 Gegužė 2008 08:21 | Jauciamas realiai isgyventas jausmas todel viskas, kas parasyta- itikinama ir tarsi nerealiai realu atrodo.Yra jausmas ir vaizdas yra,ko daugiau bereikia?puikios eiles ir jei tik neturi realiu minciu,igyvendinti eilerascio pabaiga realiai,tai mano ivertinimas gan aukstas 
| Savininko atsakymas: |
| Dekui;]* |
| | dziageris | 25 birž 2008 14:45 | Labai jausminga, net prikausto, kaip idomi knyga 
|
| Pridėti recenziją |  |
Atsiprašome, rašyti recenzijas gali tik registruoti vartotojai. | |
|
Հայերեն
Беларуская
Nederlands
English
Français
ქართული
Deutsch
Lietuvių
Русский
Українська
