| Poezija |
Mes kuriame iliuzijas
Mes kuriame iliuzijas
ir žaidžiame jausmais,
vis blaškomės,vis skubame,
nerandam išeities.
Atsitrenkiam į sieną,
įširdę tartum buliai,
skaičiuojame klaidas
savo gražioj rankinėj.
Tarytum po skara
mes slepiamės nuo tikro
skausmu išausto rašto,
papuošto vingių vingiais.
Ir žaidžiam tą žaidimą,
sustoti nebegalim,
kažkur sielos ramybė
paliko mūsų guolį.
Paliko mūsų guolį,
ir meilė pasiklydo...
tankumėj juodo miško
širdis ritmingai plaka...
Kai protas prašviesėja,
pabundame iš sapno,
suprantam,kad judėti
gyvenimas mums sako...
|
| | | | | | | |
| Recenzijos |  Arvis | 17 liepa 2008 22:21 | /Kai protas prašviesėja,
pabundame iš sapno,
suprantam,kad judėti
gyvenimas mums sako.../
O taip nesinori prabudus atsidurt tikroveje...O kazkas vercia tau paskirta gyvenima nugyventi
| Savininko atsakymas: |
| ...realybė ir yra realybė...nuo jos niekur nepabėgsi... |
| | Arvis | 17 liepa 2008 22:51 | Būtent-nepabegsi nuo to kas paskirta...
| | marijonas | 30 Gegužė 2009 18:13 | Mintis stipri, aiškiai pateikta iliuzijos sąvoka. Man labai patiko. Mes aplamai
gyvenime susikuriame sau iliuziją, kad darome kažką prasmingo,bet deja
dažnai tenka ir nusivilti. Sekmės Jums. +10.
| Savininko atsakymas: |
Sutinku...
...ačiū už komentarą... |
|
| Pridėti recenziją |  |
Atsiprašome, rašyti recenzijas gali tik registruoti vartotojai. | |
|
Հայերեն
Беларуская
Nederlands
English
Français
ქართული
Deutsch
Lietuvių
Русский
Українська
