| Poezija |
Vėjas-admirolas
Dangaus mėlynė
ir debesų paradas
išrikiuotas paeiliui,
tarytum eskadrilė,
jų nežinomi keliai,
tik vėjas-admirolas
rikiuoja šiuos pulkus
ir siunčia po visą Lietuvą,
juk reikia žemei atgaivos...
štai sėdžiu aš
ant gelsvo smėlio kranto
ir vėjas plaukus man kedena,
o jūros bangos kyla vis aukštyn,
ko pyksta vėjas-admirolas?
Viena puta balta,
atsiveja tuoj pat kita,
o žmonės bėga link bangų
ir nori nugalėti jas,
deja stichija ši stipri,
kiek paskenduolių priglaudžia
ir amžiams saugo
jų žemiškąsiąs paslaptis...
tik vėjas-admirolas
rikiuoja debesų pulkus,
ir jūros bangos vien jam
pavaldžios amžiams bus...
|
| | | | | | | |
| Recenzijos |  Arvis | 27 liepa 2008 11:20 | Saunuole!
| Savininko atsakymas: |
...šias eiles sukūriau sėdėdama ant gelsvo jūros kranto...pūtė nežmoniškai stiprus vėjas...dangumi plaukė daug tamsių debesų...šiek tiek net sušalau...dėkui už komentarą...  |
|
| Pridėti recenziją |  |
Atsiprašome, rašyti recenzijas gali tik registruoti vartotojai. | |
|
Հայերեն
Беларуская
Nederlands
English
Français
ქართული
Deutsch
Lietuvių
Русский
Українська
