| Poezija |
Kaip visada
Tu pildei mano norus, bei įgeidžius keisčiausius.
Tu leidai man daryti viską, ką tik noriu.
Tu suteikdavai man džiaugsmo, bei nuoširdžiausios laimės,
O aš tau net padėkoti pati nesugebėjau.
Tu už mano elgesį visada atleidai.
Ir tik tu ašaras nušluostei nuo mano veido.
Ir staiga aš pajutau kodėl viskas taip yra.
Juk tu mane mylėjai labiau nei bet kada...
Netrukus mano jausmai tau ėmė vis labiau stiprėt,
Kol vieną dieną aš nusprendžiau tau apie tai pranešt...
Priėjau prie tavo namo, ir skambinau į duris,
Bet niekas jų jau neatidarė...
Parėjau namo, laukiau aš tavęs,
Bet nesutikau iš eilės kelias dienas...
Verkiau pakampy pasislėpus,
Liūdėjau su kiekviena diena labiau...
Kol į duris pabeldė mano tėvai.
Jie įteikė man laišką,
Kuris buvo parašytas tavo raštu.
Jį pamačius lyg peilis dūrė man širdin stipriai,
Paskaičiau aš laišką, kuriame buvo parašyta:
"Deja negrįšiu, bet žinok, kad visada mylėsiu tave labai..."
|
| | | | | | | |
| Recenzijos |  студен | 05 spa 2008 01:33 | 10
|
| Pridėti recenziją |  |
Atsiprašome, rašyti recenzijas gali tik registruoti vartotojai. | |
|
Հայերեն
Беларуская
Nederlands
English
Français
ქართული
Deutsch
Lietuvių
Русский
Українська
