| Poezija |
sirdis...
mano sirdy kazkas lyg su kirviu suskalde...
noras "viska palikti" vel uzvalde...
suzalota sirdis, verkia krauju...
ji niekada nebebus, tokia kaip kitu...
taip pat ir svajones, kurios kazkada buvo mano gyvenimo tikslas,-
suduzo i sipulius...
ir taip kas karta vis nyksta dalis manes...
dalis mano vidinio as...
taip begant laikui, nepastebimai as keiciuosi, o gal- nykstu...
bandziau galinetis su tusciais jausmais, bet veltui...
tada as bandziau begti...
begti kuo toliau nuo visu...
kol galu gale atsiduriau prie bedugnes krasto...
ir ta minute supratau,
kad dar bent vienas zingsnis ir as krisiu...
krisiu i tyla...
kur teks pamilti baime...
kur saltis pervers mano siela...
ir privers skesti tamsoj...
privers atverti senasias duris...
isileisti liudesi, isileisti skausma...
pakviesti kancia, paslepti dziaugsma...
tad nebuk as...
nebuk niekuomet as...
nes gali prasmekt...
prasmegt amziams...
|
| | | | | | | |
| Recenzijos |  leliuke | 06 vas 2009 20:57 |  ...juk baisios mintys,parašytos tavo eilėse,išsipildyt gali realiam gyvenime nejučia...tu programuoji savo ateitį,pati to nesuprasdama...
...patikėki užgis žaizda...apsidairyk aplinkui,gal kitas riteris šalia,iš proto kraustos dėl tavęs...gyvenime juk yra baisesnių dalykų...
| Savininko atsakymas: |
| deja tai realybe... |
|  ricis | 11 vas 2009 07:26 | Tai netikra realybė,juk šalia daug tave mylinčių žmonių
| Savininko atsakymas: |
| meiles nera... |
|
| Pridėti recenziją |  |
Atsiprašome, rašyti recenzijas gali tik registruoti vartotojai. | |
|
Հայերեն
Беларуская
Nederlands
English
Français
ქართული
Deutsch
Lietuvių
Русский
Українська
