| Poezija |
mato akys....
mato akys, kaip gesta zvaigzde...
mano gyvenimas nuvyto, kaip laukine gele...
mano jausmai vel isnyko, kai lauke vel prisnigo...
sirdi liudesys uzvalde...
tapau bejege, tapau silpna...
persmelke sirdi baisi tustuma...
noris isnykti, ir cia nebegryzti...
aukstai pakilti ir nebenukristi...
ir, kad vel gele prazystu...
ir niekada nebenuvystu...
zvaigzde nebeuzgestu ir kad ryskiai sviestu naktim...
ir visad butu su tavim...
ir, kad tiesiog patiketum tu manim...
|
| | | | | | | |
| Recenzijos |  ricis | 09 vas 2009 09:11 | Labai gražu,tik nebūtina šviest žvaigžde,kad tavim tikėtų...+10
| Savininko atsakymas: |
| asiu... |
|
| Pridėti recenziją |  |
Atsiprašome, rašyti recenzijas gali tik registruoti vartotojai. | |
|
Հայերեն
Беларуская
Nederlands
English
Français
ქართული
Deutsch
Lietuvių
Русский
Українська
