| Poezija |
Ruduo
Aš net nebenoriu kalbėti,
Aplinkui taip pilka ir tuščia.
Ruduo taip slegenčiai veria,
Kad siela net gali susirgti.
Aš net nebenoriu klausyti,
Meluoti net paukščiai išmoko.
Giedodami blaškosi,barasi,
Kad tik,tik save jie pranoktų.
Aš net nebenoriu matyti
Išblukusio deimanto grožio,
Kai auksas,sužibęs,nutyla,
Atrodo pasaulis nutolo,
|
| | | | | | | |
| Recenzijos |  tangom72 | 09 vas 2009 08:30 | tavo labai gražus eilėraščiai 
| Savininko atsakymas: |
| Dėkui,bet ir jūs valdot žodį |
|  gintaras71 | 09 vas 2009 09:45 | Taip jau nuvertinai rudenį...išdykėli tu 
Labai gražu... 
| Savininko atsakymas: |
| Atsiprašau,ar atsimeni mano baladę:gimė pavasarį, o praradau ją rudenį.Dėkui už pastabą |
| | leliuke | 09 vas 2009 21:04 |  ...šių dienų būsena...manau deimantas dar sužibės...+10
| Savininko atsakymas: |
| Ačiū.Jūs labai taikli,bet,mano manymu,žodis kartais sužiba spalvingiau nei deimantas,ar auksas |
|
| Pridėti recenziją |  |
Atsiprašome, rašyti recenzijas gali tik registruoti vartotojai. | |
|
Հայերեն
Беларуская
Nederlands
English
Français
ქართული
Deutsch
Lietuvių
Русский
Українська
