| Poezija |
Jausmų knyga
Dėlioju aš mintis į seną knygą,
Kurią dienoraščiu pavadinau.
Pilna ji tavo atminimo,
Na, ir žinoma manų jausmų tau.
Nutriušęs knygos jau viršelis,
Kartu daug visko mes išgyvenom.
Ne kartą jis gėrė ašaras manas, vargšelis...
Ne kartą iš juoko raitėmės ant žemės.
O dabar ir vėl jis springsta nuo gėrimo,
Nes mat ir vėl aš pravirkau..
Tik šįkart neberandu kelio iki sustojimo,
Ištirps tuoj puslapiai nuo ašarų, manau.
Išrašiau ir vėlgi viską,
Ką būtent pajutau,
Į tą lapą, permirkusį tvaiką viskio
Ir sudrėkusį nuo ašarų, kurių jau nejutau..
Ranka pasruvusi nuo kraujo,
Dar rašo, kad knygelė nuo šiol priklauso tau
Ir, kad nesikankintum tu dėl visko,
Tiesiog prasmės gyvenime nebematau.
Nė nežinau iš kur dar plūsta jėgos,
Bet paskutinį žodį tau dar skiriu.
Įdėjus tarp tavų daiktų knygutę, apima jau miegas.
Tačiau stengiuosi iš paskutinių.
Galiausiai aš kažkaip iki tos vietos,
Kur pabučiavai pirmąkart mane,
Nukanku ir nebekreipiu dėmesio į nieką,
Tiesiog užsimerkiu, ir mirštu mąstydama apie tave..
|
| | | | | | | |
| Recenzijos |  Arvis | 22 kov 2009 20:50 | 
|  tangom72 | 02 bal 2009 10:19 | nekartok ta pati zodi asaros ,nes tai yra stiliaus klaida.puiku 
|
| Pridėti recenziją |  |
Atsiprašome, rašyti recenzijas gali tik registruoti vartotojai. | |
|
Հայերեն
Беларуская
Nederlands
English
Français
ქართული
Deutsch
Lietuvių
Русский
Українська
