sustingusios pilnaties
žvelgia akys
jos šaltis gelia
čia meilės nėra
čia laikas nemoka
pravirkti tyla
ji nieko negaili
be kaltės nubaudžia
galva apsvaigsta
nuo sielą užklupusios miglos
čia vertę praranda
tavo lūpų malda
pabaisa pavirsta
viso pasaulio vanduo
jos žvilgsnis skaidrus
iš naujo pabus
iš naujo prasidės
vėl viskas iš naujo
iš naujo,ir iš naujo.
Հայերեն
Беларуская
Nederlands
English
Français
ქართული
Deutsch
Lietuvių
Русский
Українська
