| Poezija |
Tau...
Ankstyvas rytas, saulė žadina mane
Žvelgiu pro langą, bet ten tavęs ir vėl nėra...
Rytinis šurmulys, o širdyje tyla
Tyla ir ilgesys šalia.
Dar kart sustoju, laukiu ir kenčiu,
Bet jau nebekeliu kvailų sau klausimų...
Todėl dabar aš stoviu kaip tie sustingę medžiai,
Kaip pasmerktieji, laukiantys mirties.
Kaip saulė be gyvybės, nustojus danguj šviest.
Aš laukiu, aš dvejoju, nes kuo tikėt jau neturiu.
Dar kart išeidama sustoju ir tas pačias, bet jau nemylinčias akis regiu...
Aplink diena, bet aš viena, širdy naktis juoda juoda
Pražuvo laimė ir šviesa, kurią sekiau aš visada.
Tavęs nėra, žvaigždė šalta, nukris į delnus,bet dėja
Kaip ir tavoji meilė dings kažkur nžinioje...
|
| | | | | | | |
| Recenzijos |  leliuke | 02 birž 2009 06:03 |  Skausmas ir naktis širdy...
taip...dažniausiai ir būna,ką mylim,to šalia ir neturim...+10
| Savininko atsakymas: |
Visiškai sutinku... O taip sunku, kai mylimo nėra šalia... Nors iš dalies jis(ji) amžinai bus su mumis-mūsų širdyse.  |
|  gintaras71 | 02 birž 2009 08:10 | Svarbu nepaskandinti tikėjimo laivo...netikėjimo jūroje 
|
| Pridėti recenziją |  |
Atsiprašome, rašyti recenzijas gali tik registruoti vartotojai. | |
|
Հայերեն
Беларуская
Nederlands
English
Français
ქართული
Deutsch
Lietuvių
Русский
Українська
