| Poezija |
Vaikystė
Kiek metų mes obelis auginom
Vardais obuolius vadint mėginom
Galvojom pasensim tik su žiema atėjus
Pavasariui akis genėt pradėjom.
Prisimeni žodžius lyg vakar lytus?
Baloj mažutis vaikas liko
Išdžiūvus žemei,akis,ašarom brandint turėjom
Nes kitados obelis numirt galėjo.
O sniego šukės primins tą dieną
Kai draugo vardą keitė siela
Kiek vėjų ir liūčių medis kentėjo
Mūsų jaunystę jis lydėjo.
|
| | | | | | | |
| Recenzijos |  donata959 | 27 bal 2010 17:55 | Miela >.<
|
| Pridėti recenziją |  |
Atsiprašome, rašyti recenzijas gali tik registruoti vartotojai. | |
|
Հայերեն
Беларуская
Nederlands
English
Français
ქართული
Deutsch
Lietuvių
Русский
Українська
