| Poezija |
Užaugom
Aš stoviu prie didelio kelio
Bijodamas žengti pirmuosius žingsnius
Nubėgsiu,pabėgsiu nuo senojo namo
Kur tėvo balsas išgąsdino mus.
Užaugo man rankos,darbo neliestos
Žodžiai taps tuštybės ledais
Ar dar ilgai? klausiu mama!
Aš dvejosiu,užaugęs pergreit.
Jei stoty prie didelio kelio
Tik ranką ,lyg vėjui numoty
Užaugau,pabėgau nuo senojo namo
Bet grįšiu laišku,nelauktu.
|
| | | | | | | |
| Recenzijos |  gagytegaga | 14 rugp 2010 20:32 | uzaugom , bet prisiminimai isliks amzinai
|
| Pridėti recenziją |  |
Atsiprašome, rašyti recenzijas gali tik registruoti vartotojai. | |
|
Հայերեն
Беларуская
Nederlands
English
Français
ქართული
Deutsch
Lietuvių
Русский
Українська
