| Poezija |
Mirtis.. (vertimas W. H. Auden "Stop all the clocks...")
Sustojo laikas, tyli telefonas.
Su sultingu kaulu nebeloja šuo.
Prislopinti būgnai, tik pianinas fone,
Mirtis šiame namely ir taip baisu dėl to.
Tegul lėktuvai skrenda, gedėdami šią dieną.
Tegul visi sužino, kad mirė, mirė jis.
Tegul danguj pabąla balandžiais, ar tik vienu.
Tegul visi sužino, kad jis jau nebegrįš.
Jis buvo man pasaulis: visos jo pusės, šalys.
Kiekvieną mano dieną jis buvo su manim.
Tačiau, nors tai ir liūdna, viskam ateina galas.
Maniau, kad meilė tesis, bet likau tuščia širdim.
Žvaigždžių man nebereikia, užgeso jos šią naktį.
Mėnulis nebešviečia ir meilė man šalta.
Daugiau aš nebenoriu net metų laikus sekti,
Aš vieniša, dėl to dalia kalta.
|
| | | | | | | |
| Recenzijos |  gagytegaga | 22 birž 2010 14:38 | Tikrai,grazumas tuose zodziuose,atsiwiecia.  Tikrai,grazumas tuose zodziuose,atsiwiecia.Tikrai,grazumas tuose zodziuose,atsiwiecia.
|  andrele | 10 vas 2011 12:51 | tikrai is sirdies gelmiu pakile zodziai
|
| Pridėti recenziją |  |
Atsiprašome, rašyti recenzijas gali tik registruoti vartotojai. | |
|
Հայերեն
Беларуская
Nederlands
English
Français
ქართული
Deutsch
Lietuvių
Русский
Українська
