| Poezija |
vasarėlė pašėlus
Saulė aukštai,
melsvi šešėliai,
žalsvi atspindžiai,
laikas bėga nejučiom.
Odinės sedinės,
užtamsinti langai,
mažytis pasaulėlis
apgaubtas paslaptim.
Namelis ant ratų
gatvėm plasnoja,
pašėlus vasarėlė
vilioja,oi ,kaip vilioja.
Staigmenų pilna
kiekviena diena,
it akrobatė
einu plona gija.
Kol krūtinėj
oro nestinga,
kol karščiu
dega širdis
pasiilgau,oi,kaip pasiilgau
tavo žvilgsnio
ir žodžio švelnaus.
[2010.06.25]
|
| | | | | | | |
| Recenzijos | | Šis eilėraštis neturi rezenzijų |
| Pridėti recenziją |  |
Atsiprašome, rašyti recenzijas gali tik registruoti vartotojai. | |
|
Հայերեն
Беларуская
Nederlands
English
Français
ქართული
Deutsch
Lietuvių
Русский
Українська
